Baltoji musmirė (lot.Amanita verna ) – skydabudinių šeimos mirtinai nuodingas grybas. Ši rūšis Lietuvoje sutinkama gana dažnai. Kartais ši rūšis laikoma anksčiausiai išdygstančiu žalsvosios musmirės (Amanita phalloides) porūšiu.
Apsinuodijimo pavojus: kaip ir žalsvosios musmirės apsinuodijimo požymiai tie patys. Jie pasireiškia vėlai – maždaug po 8–40 valandų. Išgelbėti apsinuodijusį žmogų galima tuo greičiau, kuo anksčiau pastebimi pirmieji požymiai, tačiau kai kurie požymiai pasireiškia tik tada, kai kepenyse jau įvykę negrįžtami procesai. Šiandien nėra nė vieno veiksmingo vaisto nuo šio apsinuodijimo.
Nuodingos medžiagos grybe: žiedinės struktūros baltymai (ciklopetidai, kurie dėl struktūros verdant nesuyra (termostabilūs nuodai). Tai falinas, alfa amanitinas, beta amanitinas ir gama amanitinas, kurie sunaikina kepenų ląsteles (nekrozė). Kad žmogus mirtų, pakanka kelių miligramų šių medžiagų kiekio, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio.
Baltosios musmirės kepurėlė yra 5–15 cm skersmens, ji iš pradžių pusiau apvali, vėliau iškili ir galiausiai paplokščia, lygi balta, vidury kreminio atspalvio, kraštai kartais skiltėti. kotas 5 – 12 cm ilgio, baltos spalvos, prie pagrindo šiek tiek storėjantis, be to, šį sustorėjimą gaubia odiška išnara. Rinkis paprastai neryškus ir greitai nukrenta. Lakšteliai labai tankūs balti, su daugybe lakšteliukų. Minkšta balta trama yra bekvapė ir nemalonaus skonio. Sporos baltos, lygios, turi elipsės formą.
Spalvos ir formos kaita: nežinoma
