Baltkajų piliakalnis, Kalkūnų piliakalnis (latv. Baltkāju pilskalns, Kalkūnes pilskalns) – piliakalnis Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybės teritorijoje, Kalkūnų valsčiuje.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas 12 m aukščio natūralioje kalvoje, pailgoje rytų – vakarų kryptimi, 100 m į pietus nuo kelio Kalkūnai-Birkeneliai posūkio į vakarus. Dabar apaugęs mišku. [1] Iš pietų ir rytų piliakalnį saugojo Laukesos upė ir jos slėnio pelkės, iš vakarų - Šventės ežerynas ir pelkės.
Tyrimai
Piliakalnį 1882 m. surado ir užregistravo Augustas Bilenšteinas, 1926 m. per Žiemgalos ir Aukšžemės ekspediją piliakalnį išmatavo ir aprašė Ernestas Brastinis. 1968 m. piliakalnį ir jo papėdę tyrė Janis Grauduonis. Iškasus kelis šurfus rastas iki 0,6 – 0,7 m kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytinės ir lygiosios keramikos šukių. Piliakalnis priskiriamas viduriniajam geležies amžiui, ankstyvųjų baltų kultūrai.
Šaltiniai
- ↑ Juris Urtāns. Augšzemes pilskalni. Rīga. 2006
Nuorodos
