Vardą gavo nuo Tolimuosiuose Rytuose tekančios upės pavadinimo.
Kūnas kresnas, kakta plati. Nugara gelsvai pilka, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Žvynai stambūs su tamsiomis dėmelėmis pakraščiuose. Ilgis iki 1,2 m, gali sverti iki 30 kg, tačiau įprastai sugaunami 60–80 cm ilgio ir 4–8 kg masės. Minta vandens makrofitais, neleidžia užželti vandens telkiniams. Auga greitai.
Paplitimas
Natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje – Amūro baseine ir Kinijoje. Introdukuotas Lietuvos vandenyse. Retas, veisiamas žuvivaisos įmonėse (pirmą kartą atvežtas 1962 m.)[1].
Auginimas
Baltasis amūras labai panašus į karpį ištemptu kūnu. Baltasis amūras kartu su plačiakakčiu atlieka tvenkinio švarintojo funkciją, nes maitinasi sužėlusiais augalais, stambiais dumbliais. Skirtingai nuo plačiakakčio, šią žuvį galima (įveisus didesnius jos kiekius ir būtina) papildomai maitinti, nes kitaip gali sunaikinti visus tvenkinio augalus. Amūras ypač mėgsta šviežiai nupjautą žolę. Paprasti vienai 0,5-1 kg svorio žuviai savaitei užtenka 0,5-1 kg žolės, kuri įmetama į tvenkinį. Didesnių kiekių, nei sugeba šios žuvys suėsti per savaitę, mesti į tvenkinį nereikėtų, nes nesuėsta žolė irs ir pradės kauptis dumblas. Vandens paviršiuje žole besimaitinančių amūrų būrys palieka neužmirštamą įspūdį. Intensyviai auginant šias žuvis geriau ir pigiau šerti nupjauta žole nei kombinuotais pašarais.
Jauniklis
Šaltiniai
↑Baltasis amūras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 59
Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!
