Atšaukimo kultūra

Atšaukimo kultūra, nutildymo kultūra,[1] pašalinimo kultūra[2] (angl. cancel culture, nuo cancel – „atšaukti“) – reiškinys, kai dėl konkrečių veiksmų ar pasisakymų viešas žmogus ar organizacija patiria masinį gėdinimą ir puolimą socialiniuose tinkluose.[3] Pašalinimo iš socialinės grupės forma, kuri gali būti atliekama internete, socialiniuose tinkluose arba gyvai. Tai tam tikra ostrakizmo forma, kai žmogus imamas sąmoningai ignoruoti iš viešosios erdvės. Dažniausiai tokias reputaciją griaunančias reakcijas sukelia nekorektiškas galios pozicijoje esančiųjų kalbėjimas apie pažeidžiamas visuomenės grupes, tačiau „atšaukimas“ gali grėsti ir už politines ar kitokias pažiūras.

Kultūra pasireiškia tuo, kad nustojama sekti ar remti žmones ar įmones po to, kai jie padarė ar pasakė ką nors kitiems nepriimtino ar įžeidžiančio, ypač jei tai liečia rasizmą ar žeidžia seksualines mažumas. Be to, socialiniuose tinkluose imama ieškoti informacija, kuri galėtų apjuodinti, pakenkti subjektams, kurie prieš tai yra pasisakę kažką visuomenei nepriimtino.[4] Toks reiškinys gali būti taikomas ne tik dabartiniams gyviems žmonėms,[5] bet net ir istorinėms asmenybėms dėl jų „negarbingo“ istorinio palikimo.[6]

Šaltiniai

  1. Žmonių nutildymo kultūra visame pasaulyje yra labai pavojinga – religijos laisvės gynėjas, laikmetis.lt
  2. Vytautas Sinica. Sinica. Kultūrą keičia cenzūra („cancel culture“ Lietuvoje), delfi.lt
  3. Cancel culture / atšaukimo kultūra. Kaip veikia minios teismas socialiniuose tinkluose? Laida „Kultūros savaitė“, 2020-11-28, Lrt.lt (tikrinta 2022-06-16).
  4. Karolina Vainiūtė. Socialiniuose tinkluose įsisiautėjo „Cancel culture“ – kas tai yra? Kaunozinios.lt (tikrinta 2022-06-16).
  5. Kristina Tamelytė. „Atšaukimo kultūra“, arba Nebeskaitysime „Hario Poterio“ 2020-08-07, Bernardinai.lt (tikrinta 2022-06-16).
  6. Justinas Stanevičius. Ar „cancel“ kultūra – pasikėsinimas į žodžio laisvę? 2021-06-24, Lrt.lt (tikrinta 2022-06-16).

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!