Arensburgo kultūra – paleolitinė vėlyvojo driaso – ankstyvojo preborealio laikotarpių (11 000 – 9 000 m. pr. m. e.) šiaurės elnių medžiotojų archeologinė kultūra. Pavadinta pagal Arensburgo miestą (Šiaurės Vokietija).
Arealas ir chronologija
titnaginis įrankis
Susiformavo vėlyvojo ledynmečio pabaigoje šiaurės Europoje iš Bromės kultūros. Kultūra buvo paplitusi šiaurinės Vidurio Europos lygumose, kuriose tuo metu vyravo tundra. Pagrindinis kultūros arealas buvo dab. Danijoje ir šiaurės Vokietijoje, tačiau Arensburgo kultūrai būdingų radinių aptinkama Prancūzijoje, D. Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vidurio ir Šiaurės Vokietijoje, P. Skandinavijoje, visoje Lenkijos teritorijoje, Karaliaučiaus srityje, Lietuvoje, Pietų Latvijoje bei dar toliau į Rytus iki Dniepro baseino ir Volgos aukštupio.
Lietuvoje Arensburgo kultūros nešėjai buvo vieni pirmųjų gyventojų, kėlęsi traukiantis ledynams. Žinomiausios gyvenvietės yra Margių Salos, Glyno pelkės 6, Vilniaus 1, Ežeryno stovyklavietės 8, 15 aikštelės, Rėkučių 1 ir kt.
Būdinga elnių medžiotojų bendruomenėms. Tipiška Arensburgo kultūros medžiaga – iš Štelmooro gyvenvietės prie Noimiunsterio. Randama titnaginių įkotinių antgalių su įstrižai retušuota viena kraštine ar viršūne, galinių gremžtukų, vidurinių ir kampinių rėžtukų, netaisyklingos formos skaldytinių. Aptinkama trapecijų bei ašmenėlių su statmenai retušuota kraštine. Gyventojai, klajodami upių slėniais, vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą; naudojo medines ietis, kaulinius žeberklus.[1] Būstai – apvalios palapinės.
A. Rust, Die alt – und mittelsteinzeitlichen Funde von Stellmoor (Neumünster 1943).
A. Saville/T. B. Ballin T.B., An Ahrensburgian – type tanged point from Sheilddaig, Wester Ross, Scotland and its implications. Oxford Journal Archaeology 22/2, 2003
