Architektūros muziejus įsteigtas 1968 m. rugpjūčio 1 d. kaip Istorijos ir etnografijos muziejaus (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus) filialas. Pirmoji 374 m² ploto ekspozicija buvo įrengta 1971 m. muziejui paskirtoje Šv. Mykolo bažnyčioje. 1976 m. muziejaus darbuotojai persikėlė į buvusio bernardinių observančių vienuolyno pirmojo aukšto koridorių. 1986 m. muziejui perduotas visas bernardinių observančių vienuolyno kompleksas, tačiau 1993 m. pastatai sugrąžinti teisėtiems savininkams. 1994 m. muziejus tapo pavaldus Kultūros paveldo centrui.[2][3]
Eksponatai
Muziejus rinko, saugojo, tyrė ir populiarino Lietuvos profesionaliosios architektūros eksponatus. Pirmieji muziejaus eksponatai buvo negatyvai, kokliai, plytos, atvirukai. Rinkinių pradžia – architekto Adolfo Lukošaičio muziejui padovanota kolekcija. Joje buvo keliolika jo paties kurtų projektų negatyvų. 2001 m. muziejaus fonduose buvo 51 470 miestų ir miestelių planų, pastatų projektų, brėžinių, piešinių, fotografijų ir kt. 2006 m. uždarius muziejų, eksponatai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.[1]
Nuo 1994 m. muziejus buvo Tarptautinės architektūros muziejų konfederacijos (ICAM) narys.[4]
