Apvalkalinė kulka

Įprastinės FMJ kulkos: smaili 7,62x39 mm ir apvalianosė 7,62x25 mm Tokarev

Apvalkalinė kulka, FMJ kulka (angl. Full metal jacket bullet, FMJ bullet; rus. пуля с цельнометаллической оболочкой) – kulka, kurią paprastai sudaro minkšta šerdis (dažniausiai švinas) ir gaubia kietesnio metalo (paprastai vario lydinio, kartais – plieno) apvalkalas. Apvalkalas kulką gaubia iš visų pusių (tokias kulkas dar vadina visiškai apvalkalinėmis, angl. total metal jacket) arba iš visų pusių, išskyrus dugną.

Pirmas veiksmingas apvalkalines kulkas 1882 m. išrado Šveicarijos kariuomenės pulkininkas Eduardas Rubinas (Eduard Rubin).^[1][2][3][4] Standartiniuose šoviniuose apvalkalines kulkas pirmą kartą panaudojo 1886 m., tai buvo šoviniai Lebel Mle 1886/M93 šautuvui.

Privalumai ir trūkumai

Apvalkalo suteikiami privalumai:

• leidžia kulkai įgyti didesnį žiotinį greitį, negu įgauna grynai švininė kulka,
• neleidžia švinui nusėsti ant vidinio vamzdžio paviršiaus, pvz., graižtvose.
• apsaugo vamzdžio vidinį paviršių ir graižtvas nuo pažeidimų, kai šaudoma šarvamušėmis kulkomis iš kieto metalo.
• didina pramušamąją gebą,

FMJ kulkos lengvai atskiriamos nuo minkštanosių ir dubianosių kulkų.

Trūkumai:

• Apvalkalinės kulkos turi ribotas plėtimosi pataikius galimybes, kuo skiriasi nuo ekspansyviųjų kulkų (minkštanosių ir dubianosių). Dėl to apvalkalinės kulkos daro mažesnę žalą nešarvuotiems taikiniams.
• Didesnė rikošeto tikimybė.

Apvalkalinių kulkų įvairovė

Apvalkalinės kulkos daroma žala priklauso nuo kulkos konstrukcijos.

Didesnę žalą darančios apvalkalinės kulkos pavyzdys yra britaniškų .303 kalibro šautuvų šovinių kulka, kuri atitinka Hagos konvenciją, tačiau daro didesnę žalą, nei paprastos smailiosios šautuvų kulkos. Šių kulkų masės centras yra paslinktas atgal, nes kulkos vidaus priekinis trečdalis užpildytas lengva medžiaga (aliuminiu ar plaušiena). Tokia kulka turi sunkų galą ir, prasiskverbusi į taikinį, toliau juda sukiodama nosį (kulkos išilginė ašis sukasi apie skrydžio kryptį sudarydama kūgį pagrindu į priekį). Dabar ginklus su .303 British kalibro šoviniais pakeitė ginklai 7,62×51 mm NATO kalibro šoviniams. Panašią konstrukciją turi ir sovietiniai 5,45×39 mm šoviniai.

Šovinių su apvalkalinėmis kulkomis nuotraukos

• 
  .32 ACP
• 
  7,62×25 mm Tokarev
• 
  .32 ACP, 7,62×25 mm Tokarev, 9×19 mm Parabellum
• 
  7,65×22 mm Parabellum
• 
  .38 S&W
• 
  .380 ACP
• 
  9×18 mm Makarov
• 
  .38 Super
• 
  .40 S&W
• 
  .45 ACP
• 
  7,62×39 mm
• 
  7,62×39 mm
• 
  5,56×45 mm NATO
• 
  .303 British
• 
  .280 Ross & .303 British
• 
  7,92×57 mm Mauser (Antrojo pasaulinio karo laikai)
• 
  7,92×57 mm Mauser (1941)
• 
  7,92×33 mm Kurz
• 
  7,5×55 mm Swiss
• 
  Trys surinktos 7,62×51 mm NATO FMJ kulkos su graižtvų žymėmis (prie nešauto šovinio)

Šaltiniai

1. (Huon,1988)
2. Swissrifles.com
3. Holt Bobinson „The model 1911 Schmidt Rubin: the other Switzer“. Guns Magazine. FindArticles.com. 08 Jun, 2010. http://findarticles.com/p/articles/mi_m0BQY/is_11_54/ai_n28573712/
4. The Gun Digest Book of Firearms Assembly/Disassembly: Centerfire Rifles, Volume 4 by J. B. Wood. Published by Krause Publications, 2003. ISBN 9780873496315 Archyvuota kopija 2013-10-12 iš Wayback Machine projekto.