Antrojo pasaulinio karo metu Sąjungininkų naudoti Japonijos orlaivių pavadinimai
Antrojo pasaulinio karo metu Sąjungininkų naudoti Japonijos orlaivių pavadinimai – kodinių pavadinimų sistema, Sąjungininkų pajegų naudota Japonijos imperijos orlaiviams identifikuoti Antrojo pasaulinio karoRamiojo vandenyno kampanijos metu. Šiuos pavadinimus sąjungininkų karinės pajėgos naudojo apskaitos ir identifikavimo tikslais.
Tokio kodavimo pradžia laikomas 1942 m. vidurys, ši sistema sąjungininkų pajėgose plačiai paplito 1943 m. pradžioje ir buvo naudojama iki pat karo pabaigos 1945 m. Karo metu skurti pavadinimai plačiai naudojami ir vėliau, aprašant karo meto įvykius.
Istorija
JAV ir Japonijos karo pradžioje amerikiečių, britų ir australų pajėgoms neretai buvo sunku greitai, glaustai ir tiksliai identifikuoti kovose sutiktus japonų lėktuvus. Japoniška pavadinimų sistema buvo gana sudėtinga – kiekvienam orlaiviui buvo priskirti du pavadinimai: gamintojo raidinis ir skaitinis projekto kodas, o kitas – oficialus karinis pavadinimas, kurį sudarė orlaivio paskirties ir eksploacijos pradžios metų kodai. Pavyzdžiui, naikintuvo „Mitsubishi A5M“ karinis pavadinimas buvo „96-ojo tipo laivyno lėktvnešio bazavimo naikinutvas“. „96 tipas“ nurodė orlaivio eksploatacijos pradžią – 2596-uosius imperijos metus, atitinkančiais 1936-uosius Grigaliaus kalendoriaus metus. Tais pačiais metais pradėti eksploatuoti kiti orlaiviai buvo žymimi tuo pačiu tipo kodu, pvz. 96-ojo tipo lėktuvenšio bazavimo bombonešis (Aichi D1A) ir 96-ojo tipo sausumos šturmo bombonešis (Mitsubishi G3M).[1] Sumaištį didino tai, kad JAV sausumos pajėgos ir JAV karinis jūrų laivynas Japonijos orlaiviams identifikuoti naudojo skirtingas sistemas.[2]
1942 m. viduryje Sąjungininkų techninės oro žvalgybos padalinyje Australijoje tarnavęs Jungtinių Valstijų sausumos kariuomenės oro pajėgų 38-osios bombonešių grupės karinės žvalgybos pareigūnas kapitonas Frenkas Makkojus (angl. Frank T. McCoy) pasiūlė paprastenį priešininkų orlaivių identifikavimo metodą. Kartu su techniniu seržantu Frenciu Viljamsu (angl. Francis M. Williams) ir kapralu Džozefu Makkojumi (angl. Joseph Grattan McCoy) jis suskirstė japonų lėktuvus į dvi kategorijas: naikintuvus ir „kitus“. Naikintuvams jis suteikė berniukų vardus, kitiems – mergaičių vardus. Vėliau mokomiesiems lėktuvams buvo priskirti medžių pavadinimai,[3][4] vienmotoriams žvalgybiniams lėktuvams – vyriški vardai, o daugiamotoriams lėktuvams – moteriški. Transporto lėktuvams buvo suteikiami mergaičių vardai, kurie prasidėjo raide „T", sklandytuvams – paukščių pavadinimai.[2]
Makkojaus sistema greitai išplito Ramiojo vandenyno teatre veikusiuose JAV ir sąjungininkų padaliniuose. Iki 1942 m. pabaigos Makkojaus sistemą naudojo visos Ramiajame vandenyne ir Rytų Azijoje veikusios Amerikos pajėgos. Ją netrukus perėmė ir Britų Sandraugos šalys. Karo pabaigoje sąraše buvo 122 pavadinimai. Šios sistemos pavadinimai tvirtai įsišaknijo Vakarų kultūroje ir toliau yra naudojami pasakojimuose apie karą Ramiąjame vandenyne.[2][5]
Stengdamasis, kad vardai lengviau įsimintų, Makojus naudojo šiek tiek komiškai skambančius pavadinimus, pvz. „Zeke“ ir „Rufe“ – savo vaikystės slengo terminus naudotus Tenesyje.[6] Kai kuriems pavadinimams buvo naudojami pažįstamų žmonių vardai, pavyzdžiui, dideliais sponsonais pasižymėjaęs bombonešis „Mitsubishi G4M“ pravardę „Betty“ gavo pagerbiant krūtingą Viljamso draugę. Naikintuvo „Aichi D3A“ pavadinimas „Val“ kilo nuo sistemos autorių pažįstamo Australijos armijos seržanto pravardės.[7]
Ne visi Makkojaus pasiūlyti pavadinimai prigijo. Daugelis sąjungininkų ir naikintuvą Mitsubishi 0 tipo lėktuvnešio bazavimo laivyno naikintuvą ir toliau vadino „Zero“ (liet. nuliu), o ne Makkojaus siūlytu „Zeke“. Kitas Makkojaus siūlymas atnaujintą „Zero“ versiją vadinti „Hap“, taip pagerbiant JAV sausumos kariuomenės generolą Henry H. Arnoldą (angl. Henry H. Arnold) buvo pakeistas į „Hamp“ po to, kai pats Arnoldas nepritarė tokiam siūlymui.[3][6]
↑Bueschel, Richard M. Kawasaki Ki.61/Ki.100 Hien in Japanese Army Air Force Service, Aircam Aviation Series No.21. Canterbury, Kent, UK: Osprey Publications Ltd, 1971. ISBN0-85045-026-8. pp. 7, 8
War Department Technical Manual TM-E 30-480 (1944). Handbook on Japanese Military Forces. Washington, DC: United States Government Printing Office. Nuoroda tikrinta 2010-11-18.{{cite book}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!