Antanas Kojelis (1903 m. vasario 5 d. Viekšnaliuose, Luokės valsčiuje – 1976 m. liepos 4 d. Prienuose[1]) – vargonininkas, pedagogas ir chorvedys.
Biografija
Iš mažens tėvas mokė skambinti pianinu ir vargonuoti. Mokyklą lankė Skaudvilėje, vėliau vargonininkavo Viekšneliuose.
Nuo 1921 m. mokėsi vargonuoti Juozo Naujalio privačioje muzikos mokykloje Kaune.
1923–1924 m. lankė Kražių „Žiburio“ gimnaziją, o 1927–1932 m. mokėsi vargonavimo pas Juozą Naujalį ir Nikodemą Martinonį, skambinti fortepijonu pas Balį Dvarioną, chorvedybos pas Nikodemą Martinonį Kauno muzikos mokykloje. Kartu lankė suaugusiųjų gimnaziją, vargonininkavo ir vadovavo mėgėjų chorui Šančiuose.
1930–1940 m. muzikinį darbą dirbo Jonavoje, 1940–1941 m. – Veiverių gimnazijoje, 1942–1944 m. – Švenčionių mokytojų seminarijoje, 1945–1947 m. – Utenos gimnazijoje, 1947–1951 m. – Anykščių gimnazijoje. Visur turėjo subūręs chorus ir rengė koncertus.
Sovietų ištremtas į Sibirą, 1952–1955 m. muzikinį darbą dirbo Sverdlovsko srityje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir ėmė vadovauti Kauno finansų technikumo ir Kūno kultūros instituto chorams.
1956 m. pabaigoje persikėlė į Prienus ir daug metų mokė muzikos ir dainavimo vidurinėse mokyklose, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1957–1969 m. vadovavo Prienų rajkoopsąjungos mišriajam chorui, 1960–1965 m. – Prienų statybos valdybos vyrų chorui. Vėliau kurį laiką mokytojavo Birštono ir Garliavos vidurinėse mokyklose, taip pat Išlaužo aštuonmetėje mokykloje. Buvo Prienų rajono dainų švenčių vyr. dirigentas, moksleivių meno mėgėjų būrelių konsultantas.
Šaltiniai
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
