Ankas Marcijus (valdęs 640–616 m. pr. m. e.) – ketvirtasis Romos karalius, galbūt ne realus, o tik legendinis veikėjas.
Ankas Marcijus, kaip ir jo senelis iš mamos pusės Numa Pompilijus, buvo linkęs į taikų gyvenimą ir religiją, tačiau jam teko kariauti ginant savo žemes. Jis nukariavo lotynus ir daug jų apgyvendino Aventino kalvoje (lot. Aventinus mons). Jis įtvirtino Janikulo kalvą (lot. Janiculum), pastatė medinį tiltą (lot. Pons Sublicius) per Tibrą, įkūrė Ostijos uostą, druskos gavybos verslovę, 625 m. pr. m. e. pastatė kalėjimą, kuriame laikydavo žmones, kol nuspręsdavo, ką su jais daryti. Iki tol populiariausia bausmė buvo tremtis.
Ankas Marcijus daugeliu požiūrių atrodo kaip Numos antrininkas.
Kaip ir Numa Ankas Marcijus mirė nuo senatvės. Jo įpėdiniu tapo Tarkvinijus Senasis.
