Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas. Nortumbrijos dialekto bendruomenė Nortumbrijos dialektą, kuriuo šnekama šiaurės rytų Anglijoje, taip pat priskiria prie anglų kalbų.[1]
Anglų-fryzų kalbos skiriasi nuo kitų vakarų germanų kalbų dėl šių kalbų kaitos procesų, turėjusių įtakos įvairių žodžių tarimui. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai, vakarų germanų kalbose prasidedantys k garsu, anglų-fryzų kalbose prasideda kitais garsais, pavyzdžiui, č:
Anglų kalboje bažnyčia yra church, vakarų fryzų kalboje – tsjerke, tuo tarpu olandų – kerk, vokiečių žemaičių – Kerk, Kark, o vokiečių – Kirche
Anglų ir fryzų kalbos yra kilusios iš tų pačių prokalbių, kuriomis nesidalina su jokia kita kalbų grupe. Ankstyvosiomis anglų-fryzų kalbomis, pavyzdžiui, senąja anglų kalba ir senąja fryzų kalba, bei ingevonų kalbomis, kalbėjo tarpusavyje bendraujančios tautos. Nors tai yra laikoma pagrindine priežastimi, kodėl senoji saksų kalba ir senoji anglų kalba bei senoji fryzų kalba turi daug panašumų,[2] vis dėlto, nėra laikoma, jog anglų-fryzų kalbos tarpusavyje yra lingvistiškai genetiškai susijusios, nepaisant to, jog visos priklauso ingevonų kalbų šeimai. Tiesą sakant, dėl ingevonų ir vakarų germanų kalbų priskyrimo vienai kalbų šeimai kyla daug diskusijų. Kai kurie mokslininkai laiko anglų-fryzų prokalbę neegzistuojančia.[2] Nepaisant to, glaudūs anglų ir fryzų kalbų ryšiai yra mokslinio susitarimo dalis.[2][3]
Didžiosios Britanijos naujakuriai buvo geografiškai atskirti nuo žemyninės Europos gyventojų. Salyno gyventojai daugiausiai bendravo su bendruomenėmis, gebėjusiomis plaukioti atviruose vandenyse. Dėl tos priežasties naujosios anglų kalbos vystymuisi didelę įtaką darė senovės skandinavų bei normandų kalbos. O šiuolaikinės fryzų kalbos vystėsi sąveikaudamos su pietų germanų tautomis.
Anglų kalbos (angl.Anglic languages,[4][5] taip pat English languages,[6][7] arba Insular Germanic languages[8]) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąją anglų kalbą ir iš jos kilusias kalbas.[9]
Grupė apima:
viduriniąją anglų kalbą (Middle English),
ankstyvąją naująją anglų kalbą (Early Modern English),
↑Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin, eds. (2017). "Anglic". Glottolog 3.0. Jena, Germany: Max Planck Institute for the Science of Human History.
↑Woolf, Alex (2007). From Pictland to Alba, 789–1070. The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN978-0-7486-1234-5., p. 336
↑J. Derrick McClure Scots its range of Uses in A. J. Aitken, Tom McArthur, Languages of Scotland, W. and R. Chambers, 1979. p.27
↑Thomas Burns McArthur, The English Languages, Cambridge University Press, 1998. p.203
↑Woolf, Alex (2007). "From Pictland to Alba, 789–1070". The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5. , p. 336
Pasvirusiu šriftu pažymėtos nykstančios arba mirusios kalbos, paryškintu šriftu pažymėtos bendrinę formą turinčios kalbos. *Germanų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės germanų kalbos ir tarmės.
Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!