Amerikos lietuvių socialistų sąjunga (ALSS) – lietuvių politinė organizacija JAV.
Istorija
Įkurta 1905 m. gegužės 21 d. Niuarke (Niu Džersis) 23 lietuvių socialistų kuopų suvažiavime (Amerikos lietuvių socialistų partija, nuo 1907 m. Lietuvių socialistų sąjunga, nuo 1948 m. Lietuvių socialdemokratų sąjunga). Organizatoriai J. Šukys, Juozas Baltrušaitis, J. Jukelis, J. Ramanauskas, Juozas Otonas Širvydas, Jonas Šliūpas. 1905 m. jungė 348 narius. Ją suburti padėjo 1905 m. Filadelfijoje pradėjęs eiti laikraštis „Kova“.
Lietuviai prisidėjo prie socializmo idėjų propagandos Amerikoje. Nuo 1885 m. iki 1904 m. buvo leista 12 lietuviškų socialistinės minties laikraščių. 1885 m. įkurtas „Lietuviškasis balsas“, 1894 m. „Nauja Gadynė“, 1896 m. „Kardas“ ir „Pensilvanijos darbininkas“, 1897 m. „Amerikos lietuvis“, 1898 m. „Galybė“ ir „Naujoji Gadynė“, 1900 m. „Kūrėjas“ ir „Ateitis“, 1902 m. „Chikagos Darbininkas“, 1903 m. „Darbininkų viltis“, 1904 m. „Spindulys“. Tie leidiniai nebuvo aukšto lygio, bet turi istorinė vertę, nes parodo, kaip brendo socialistinė mintis, koks buvo ateivių kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas svetimoje padangėje.
1905 m. ALSS Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas CK, į kurį įėjo „Kovos“ redaktorius ir organizatorius J. O. Širvydas, finansų sekretorius J. Grybauskas, susisiekimo sekretorius J. Baltrušaitis, iždininkas J. Šliūpas, knygininkas K. Jonaitis. Priimtoje programoje buvo numatyta organizuoti lietuvius „tarptautinio socializmo principais“, kelti darbininkų klasinį sąmoningumą, palaikyti ryšius su Lietuvos ir JAV socialistinėmis partijomis, rengti lietuvius ateivius JAV pilietybei, kad jie galėtų dalyvauti valdžios rinkimuose, kovoti su klerikalais, kurie stoja socializmui skersai kelio. 1905 m. buvo įkurtas Revoliucijos rėmimo komitetas, kurio CK sudarė dr. J. Bacevičius, dr. J. Šliūpas (iždininkas), J. O. Širvydas, J. Baltrušaitis ir J. Naujokas. Iki rudens į komiteto kasą surinkta 800 dolerių, kurie padalinti į 4 dalis: 225 – LSDP, 225 – V. Kapsuko organizacijai „Draugas“, 150 – varpininkams ir 100 – atskiriems kovotojams. Toks padalinimas nepatiko kai kuriems socialdemokratams. Pirmasis užprotestavo Augustinas Janulaitis, kuris sakė, kad varpininkai revoliucijoje visiškai nedalyvauja, o mažytei „Draugo“ organizacijai skirti tiek pat pinigų, kaip ir svarbiausiai revoliucijos jėgai Lietuvos socialdemokratų partijai, neteisinga. A. Janulaitį palaikė Širvydas. Supykęs J. Šliūpas išėjo iš komiteto. Iš viso komitetas 1905–1908 m. pasiuntė LSDP 10 000 USD.
ALSS 1907 m. III suvažiavime pripažino klasių kova paremtą tarptautinį darbininkų solidarumą, dėl to iš partijos pasitraukė J. Šliūpas, J. Širvydas ir kiti. LSDP atstovas iš Lietuvos Pijus Grigaitis siūlė vienytis su LSDP, bet ALSS nutarė veikti atskirai. 1915 m. birželio 1 d. dalis lietuvių socialistų įsijungė į Amerikos socialistų partiją (ASP), kurios sekretoriumi buvo išrinktas Juozas Stasiulevičius (Stilson). 1916 m. iš 70 288 jos narių 2151 buvo lietuviai, tai buvo penkta pagal gausumą ASP tautinė grupė, kuri 1919 m. X suvažiavime nutarė pasivadinti Lietuvos komunistų sąjunga, todėl Amerikos socialistai lietuvius iš savo partijos pašalino.
ALSS sparčiai augo. 1912 m. ji turėjo jau 1100, 1915 m. apie 3000 narių 129 kuopose, 1917 m. ALSS turėjo 4403 narius, 1919 m. net 6700 narių, buvo 200 kuopų, veikė apie 200 chorų ir dramos ratelių. Buvo steigiamos vakarinės mokyklėlės, bibliotekos, nagrinėjama socializmo teorija. ALSS leido laikraštį „Kova“ ir teorinį žurnalą „Naujoji Gadynė“, išleido apie 30 knygų, socialdemokratines idėjas propagavo P. Grigaičio Čikagoje redaguojamos „Naujienos“ ir St. Michelsono Bostone leistas „Keleivis“. Su paskaitomis ir prakalbomis po kuopas dažniausiai važinėjo Fortūnatas Bagočius, dr. Pijus Grigaitis, S. Michelsonas, A. Montvydas, Leonas Prūseika, K. Šeštokas. 1914–1919 m. ALSS kontroliavo Lietuvos šelpimo fondą.
1919 m. dėl komunistų pergalės Rusijoje įtakos ALSS skilo, 1919 m. rugsėjo 27 d.– spalio 1 d. Brukline 97 kairieji socialistai, suagituoti Rusijos atstovo JAV L. Martenso, įkūrė Lietuvių komunistų sąjungą. Joje buvo apie 7000 lietuvių, trečdalis visų Amerikos komunistų partijos narių. Tačiau ši partija žymesnio vaidmens JAV darbininkų judėjime nevaidino.
Likusieji ALSS Amerikos lietuviai socialistai 1919–1920 surinko milijoną parašų, kad JAV pripažintų Lietuvą de jure, 1926–1927 ir 1940–1946 organizavo mitingus prieš demokratijos suvaržymus ir Lietuvos okupaciją. 1953 m. vasario 1 d. ALSS įsteigė Literatūros fondą, leidusį knygas lietuvių kalba. Jo pirmininku iki mirties 1962 m. buvo A. Žilinskas, sekretoriumi fondo iniciatorius Kipras Bielinis. Fondas išleido S. Kairio „Lietuva budo“, K. Bielinio „Dienojant“ ir „Penktieji metai“, H. Tautvaišienės „Tautų kapinynas Sibiro tundroje“ ir kt. ALSS nariai aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių taryboje, dr. P. Grigaitis iki 1962 m. buvo ALT sekretoriumi, nuo 1962 m. vicepirmininku. 1945 m. liepos 1 d. S. Michelsonas ALSS padovanojo savo Bostone leistą savaitraštį „Keleivis“ bei spaustuvę. 1953 m. – 1979 gegužės 15 d. jo redaktoriumi buvo J. Sonda.
ALSS suvažiavimai vyko kas dveji metai. ALSS pirmininkais buvo J. Glaveckas, J. Dulkis, Jackus Sonda, Steponas Briedis, 1953–1958 m. Jonas Pakalka, Bronė Spudienė, Mykolas Pranevičius, sekretoriais J. Buivydas, K. Balkus, J. Petniūnas, J. Vilkaitis. ALSS turi savo namus Bostone.
