Vietovardis Alizava kilęs iš asmenvardžio Aloyzas (Alizas, Alyzas, Alojyzas).[2] Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė vadinta Pakape, greičiausiai dėl to, jog buvo tik kapinės ir smuklė. 1794 m. dvarininkas Antanas Koscialkovskis čia pastatydino bažnyčią ir savo sūnaus Aloyzo garbei pavadino Alizava (dvarininkinis vietovardis).
Istorija
Nuo XVI a. apylinkės priklausė Zasinyčių dvaro valdoms, o miestelis kilo iš Kalkėnų (dar Kalkelio, Kalkiemio ar Kalnakiemio) kaimelio, minimo nuo 1690 m.[3]1793–1794 m. vietinis dvarininkas Antanas Koscialkovskis savo lėšomis pastatydino medinę bažnyčią, o kuriamą bažnytkaimį pavadino sūnaus Aloyzo garbei. 1894 m. nukentėjo nuo gaisro. XIX a. pabaigoje gyvenvietė iš pradžių minima kaip kaimas Vilkmergės apskrityje Kupiškio parapijoje,[4] vėliau – kaip miestelis Panevėžio apskrities Čypėnų valsčiuje.[5]
1910–1949 m. veikė pradžios mokykla, 1950–1957 m. septynmetė mokykla. 1926 m. tapo parapijos centru.
1941 m. Birželio sukilimo metu susikūrė partizanų būrys, veikęs iki 1951 m.[3] Pirmieji kolūkiai („Aušra“, „Raudonasis švyturys“, „Rytojus“) Alizavoje ir apylinkėse įkurti 1949 m. Jau kitais metais visi sujungti į Alizavos kolūkį. 1981 m. prijungtas „Naujo gyvenimo kolūkis“. Egzistavo iki 1991 m., buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]