Aleksandras Stepanovičius Popovas (rus. Александр Степанович Попов, 1859 m. kovo 4 d. – 1905 m. gruodžio 31 d.) – įžymus rusų fizikas prisidėjęs prie radijo atsiradimo.[1]
Biografija
Aleksandras Popovas gimė 1859 m. stačiatikių dvasininko šeimoje, kur augo dar 6 vaikai. 1877 m. Jis įstojo į Sankt-Peterburgo universiteto fizikos-matematikos fakultetą. Baigęs universitetą dėstė fiziką.
Žymiausi pasiekimai
1895 m. balandžio 25 d. (pagal naują kalendorių – gegužės 7 d.) Aleksandras Popovas paskelbė pranešimą Rusijos fizikos-chemijos draugijoje apie savo išrastą prietaisą, kuriuo galima susekti ir užregistruoti atmosferines iškrovas (žaibus), vykstančius ne toliau kaip per 30 km. Savo pranešimą A. Popovas baigė tokiais žodžiais: Baigdamas galiu išreikšti viltį, kad mano prietaisas, gali būti panaudotas perduoti signalams per atstumą dėka greitų elektrinių virpesių, kai tik bus rastas tokių virpesių šaltinis, turįs pakankamą energiją. Šį uždavinį jam pačiam ir pavyko išspręsti. Beveik po metų, 1896 m. kovo 24 dieną. A. Popovas vėl darė pranešimą Rusijos fizikų-chemikų draugijoje ir šį kartą vaizdžiai pademonstravo galimybę telegrafuoti be laidų, viešai padavęs pirmąją pasaulyje radiogramą, kurią sudarė du žodžiai: „Genrich Gerc“ („Heinrichas Hercas“). Savo radiogramoje Popovas pažymėjo vardą mokslininko, kuris 1887 m. pabaigoje pirmasis, darydamas bandymą, gavo elektromagnetines bangas, nors jų buvimą Maksvelas teoriškai nuspėjo jau 1865 metais.
Išnašos
