Tėvai – Jonas Makūnas (1879–1944) ir Ona Žemaitytė-Makūnienė (1889–1946). Seserys – Marcelė Makūnaitė-Skučienė (1916–2000), Kazimiera Makūnaitė-Varkalienė (1923–2000), broliai – Jonas Makūnas (1918–1947), Kazimieras Makūnas (1922–2003).
Vyras – Juozapas Algimantas Krikštopaitis (1931-2018), profesorius, habilituotas daktaras. Dukra – Skaidrė Krikštopaitytė-Urbonienė, humanitarinių mokslų (menotyros) daktarė. Sūnus – Kastis Krikštopaitis (1966), fizinių mokslų (biochemija) daktaras. Anūkės: Miglė Urbonaitė-Ubė (1988) – baigė Vilniaus Universiteto bei Klaipėdos universiteto archeologijos studijas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja; Vasarė Krikštopaitytė (1990), baigė St. Andrews universiteto (Škotija) biochemijos studijas.
Biografija
Grafikė Albina Makūnaitė gimė 1926 m. balandžio 1 d. netoli Kauno Padainupio kaime. Mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1944–1950 m. mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Jos diplominis darbas buvo iliustracijos J. Biliūno „Liūdnai pasakai“.
Nuo 1950 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengtos personalinės parodos 1964 m. Maskvoje, Jerevane, 1965–1966 m. Lenkijos miestuose, 1967 m. Belgrade ir kitur. Jos darbų buvo eksponuota daugelyje pasaulio šalių: Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Japonijoje ir kt. Parodose ir konkursuose jos darbai, ypač iliustruotos knygos yra įvertinti medaliais bei apdovanojimais.
Albinos Makūnaitės darbai buvo įvertinti Lietuvos valstybine premija (1966) (už medžio raižinių ciklą „Žalčio pasaka“, „Rugio daina“, iliustracijas „Baladė apie Ievą“), jai buvo suteikti nusipelniusios meno veikėjos (1965) ir liaudies dailininkės (1986) vardai.
Kūryba
A. Makūnaitė savitai ir aktyviai reiškėsi lino ir medžio raižiniais, knygų iliustracijomis. Sukūrė daugiausia linoraižinių – estampų (kompozicijų ciklai – „Kaukaze“, 1958, „Rugio daina“, 1960, „Jūros legendos“, 1971, „Vaikystės dienos“, 1973, „Padavimai ir legendos“, 1974–1975, „Knygnešių Lietuva“, 1980, „Žemė gera“, 1981–1983, „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1985 ir kt., portretų – Salomėjos Nėries, Juozo Karoso, Juozo Miltinio, Ievos Simonaitytės, autoportretai ir kt. Įspūdingi estampai – raižinių ciklai „Rugio daina“, „Lino daina“, „Žalčio pasaka“ ir kiti tapo lietuvių grafikos aukso fondo dalimi.
Dailininkė iliustravo knygeles vaikams. Jų buvo išleista daugiau kaip devyniasdešimt. Dailininkės iliustruotas „Saulės vaduotojas“ (1959) išleistas net dvidešimčia pasaulio kalbų. Dailininkės iliustruotu elementoriumi „Vyturėlis“ (1973) mokėsi septynios pirmos klasės mokinių kartos. Taip pat paminėtinos iliustruotos knygos: V. Petkevičiaus „Kodelčius“, 1974, lietuvių liaudies pasaka „Kaip gaidelis pono dvarą griovė“, 1985, K. Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“, 1993, Ch. Pineau „Pasakos“, 1994, Ch. Perrault „Batuotas katinas“, 1995.
Dailininkės iliustruota A. Matučio eilėraščių rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“, 1980, 1984 m. buvo apdovanota tarptautiniu H. K. Anderseno diplomu.
Albinos Makūnaitės kūriniams būdinga savitas lietuvių liaudies grafikos tradicijų interpretavimas, dekoratyvumas, ornamentiškos kompozicijos, dinamiškos formos, aiškios linijos bei stambūs štrichai, sodrus spalvingumas. Be jos medžio graviūrų ir linoraižinių tiesiog neįsivaizduojami lietuvių literatūros ir tautosakos kūriniai, stebuklinių pasakų rinkiniai.
2016 m. birželio 7 d. – liepos 2 d. Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje raižinių paroda „Žalčio pasaka“, skirta dailininkės 90 metų jubiliejui.
Literatūra
Juozas Algimantas Krikštopaitis. Albina Makūnaitė: dramatinė dailės poetika. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. -264p. ISBN 978-9986-638-81-0
Корсакайте И. Альбина Макунайте. Москва, „Сов. художник“. 1972, 120 с.
Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!
