Al marko (isp. al marco 'iš markės') – monetų kalybos principas, kai iš nustatyto masės kiekio vieneto kalykla turėjo nukalti nustatytą skaičių monetų.
Individualios monetos masės nežiūrėta, nors aptiktos sunkesnės monetos buvo perlydomos. Al marko principas taip pat laikytas perkant ir parduodant nebegaliojančias monetas. Stambioms monetoms (grašis, taleris) nebetaikytas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, manoma, naudotas XIV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.[1]
Šaltiniai
