Akademinis irklavimas olimpinėse žaidynėse kaip vasaros sporto šaka vykdomas nuo 1900 m. vasaros olimpinių žaidynių.[1] Akademinio irklavimo varžybas planuota Olimpiadoje planuota surengti jau 1896 m., tačiau rungtys nutrauktos dėl prasto oro. Iki 1976 m. vasaros olimpinių žaidynių akademinio irklavimo varžybose dalyvauti galėjo tik vyrai. Lengvo svorio irklavimo rungtys (kuriose dalyvių svoris ribojamas) į olimpinę programą įtrauktos 1996 m. Kvalifikacija Olimpinėms žaidynėms vykdo Tarptautinė irklavimo federacija (FISA). FISA susikūrė dar prieš šių laikų Olimpines žaidynes ir buvo pirmoji federacija, prisijungusi prie šiuolaikinio olimpinio judėjimo.
Rungtys
Šiuo metu Olimpinėse žaidynėse akademinio irklavimo sporto šakoje galima dalyvauti 14 rungčių:
Šiandien visų rungčių distancijų nuotolis yra 2000 m. Šis atstumas įtvirtintas 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Prieš tai sportininkai lenktyniaudavo skirtingo nuotolio trasomis: 1900 m. Paryžiuje 1750 m, 1904 m. Sent Luise 3218 m, 1908 m. Londone 2412 m, 1948 m. taip pat Londone 1850 m.
Iki 1988 m. moterys lenktyniaudavo 1000 m trasoje, paskui nuotolis suvienodintas su vyrų (2000 m).
Ankstyvosiose žaidynėse vienu metu startuodavo 2-3 valtys (1952 m. – 4-5 valtys). Šiuolaikinė šešių valčių startavimo pozicija pirmą kartą buvo naudojama 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, o kaip standartas įtvirtina 1956 m.