AS-AD modelis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

AS-AD modelis (angliškai Aggregate Supply - visuminė pasiūla, Aggregate Demand - visuminė paklausa) yra makroekonomikos modelis, paaiškinantis gamybos ir kainų lygio tarpusavio priklausomybę remiantis visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos kreivėmis.

AS kreivė

Visuminės pasiūlos (AS) kreivė parodo gamybos įtaką kainų lygiui. Ją išvedame remdamiesi darbo užmokesčio ir kainų nustatymo formulėmis.

Darbo užmokesčio lygtis:

${\displaystyle W=P^{e}*F(u,z)\,}$

W - nominalusis darbo užmokestis, P^e - laukiamas kainų lygis, F - funkcija, priklausanti nuo nedarbo lygio u ir bendrojo kintamojo z, kuris apima visus kitus kintamuosius, lemiančius darbo užmokesčio lygį.

Kainų nustatymo lygtis:

${\displaystyle P=(1+\mu )*W\,}$

P - įmonių nustatyta kaina, arba kainų lygis, μ - antkainis, W - nominalusis darbo užmokestis.

W, išreikštą pirmoje lygtyje, įrašome į antrą lygtį:

${\displaystyle P=P^{e}*(1+\mu )*F(u,z)\,}$

Nedarbo lygį u galime išreikšti kaip ${\displaystyle u=1-{\frac {N}{L}}}$, kur N - bedarbių skaičius, L - visos darbo jėgos kiekis. Jei tarsime, kad ${\displaystyle Y=N}$, tai yra vienam produkcijos vienetui pagaminti reikia vieno darbuotojo, gauname ${\displaystyle u=1-{\frac {Y}{L}}}$. Tai įrašę į turimą lygtį gauname visuminės pasiūlos priklausomybę:

${\displaystyle P=P^{e}*(1+\mu )*F(1-{\frac {Y}{L}},z)\,}$

Jei laikome, kad antkainis μ, kintamasis z ir darbo jėga L yra pastovūs dydžiai, AS priklausomybė parodo, kaip kainų lygis P priklauso nuo laukiamo kainų lygio P^e ir gamybos lygio Y.

Padidėjęs P^e lygis stumia AS kreivę aukštyn

Tarp P ir Y egzistuoja tiesioginė priklausomybė, nes gamybai augant didėja užimtumas, todėl mažėja nedarbo lygis ir darbdaviai privalo pakelti darbo užmokestį. Didesnis darbo užmokestis įmonei reiškia papildomus kaštus, taigi didina įmonių nustatomas kainas ir bendrą kainų lygį. Visuminės pasiūlos grafikas - į viršų kylanti kreivė, nes augant Y augs ir P.

Tarp P ir P^e taip pat egzistuoja tiesioginė priklausomybė, nes laukiamo kainų lygio augimas proporcingai kelia kainų lygį. Taip įvyksta todėl, kad jei tikimasi didesnių kainų, darbuotojai ir profesinės sąjungos reikalauja didesnių atlyginimų, o tai lemia išaugusius įmonės kaštus, didesnes produktų kainas ir išaugusį bendrą kainų lygį. Taigi jei Y yra pastovus, P^e didėjimas arba mažėjimas lems analogiškus P pokyčius. Grafiškai P^e augimas lems AS kreivės poslinkį į viršų, mažėjimas - poslinkį į apačią.

AD kreivė

Didesnis kainų lygis stumia LM kreivę aukštyn, gamyba mažėja

Jei visuminės pasiūlos kreivė rodo gamybos įtaką kainų lygiui, tai visuminės paklausos kreivė rodo atvirkštinį procesą - kaip kainų lygis veikia gamybos mastą. AD priklausomybę išvedame remdamiesi IS - LM modeliu

Nagrinėkime, kaip pasikeis gamybos mastas, padidinus kainų lygį. Kadangi nominalus pinigų kiekis nesikeičia, tai realiųjų pinigų atsargos sumažės, t.y turint tą pačia sumą pinigų bus galima įsigyti mažiau prekių. Mažesnės realiųjų pinigų atsargos savo ruožtu didins palūkanų normą (tai galima paaiškinti interpretuojant realiųjų pinigų atsargų mažėjimą kaip pinigų pasiūlos mažėjimą, tuomet kyla pinigų kaina, t.y palūkanų norma). Padidėjusi palūkanų norma stums LM kreivę aukštyn, kadangi Y lieka pastovus. Naujame pusiausvyros taške gamyba sumažėja nuo Y₀ iki Y₁. Išvada - didėjantis kainų lygis mažina gamybą, todėl AD kreivė rodys neigiamą P ir Y tarpusavio priklausomybę.

Kadangi visuminės paklausos priklausomybę sudarėme remdamiesi IS - LM modeliu, tai bet koks IS ar LM krievių poslinkis automatiškai keis AD kreivės padėtį. Pavyzdžiui, vyriausybei padidinus mokesčius, IS kreivė pasitrauks į kairę, todėl sumažės pusiausvyros gamybos lygis. Kadangi palūkanų normai įtakos tai neturės, visa AD kreivė judės į kairę. Analogiškai centriniam bankui nusprendus padidinti pinigų pasiūlą, keisis LM kreivės padėtis - ji judės į apačią, nusistovės didesnis gamybos lygis, todėl AD kreivė judės į dešinę.

Apibendrindami galime parašyti, kad AD yra tiesiogiai proporcinga realiajai pinigų pasiūlai(M/P) ir vyriausybėms išlaidoms (G) ir atvirkščiai proporcinga mokesčių dydžiui (T), t. y.

${\displaystyle Y=Y\left({\frac {M}{P}},G,T\right)\,}$

Sujungiame AS ir AD

Trumpuoju laikotarpiu pusiausvyra susidaro taške E

Trumpuoju laikotarpiu, kai kiti gamybos veiksniai yra pastovūs, ir AD, ir AS kreivė apibrėžia kainų lygio ir gamybos lygio priklausomybę. Sujungiame abi priklausomybes; iš grafiko matyti, kad taškas E priklauso ir AS, ir AD kreivėms. Kadangi visi taškai, priklausantys AS kreivei, rodo darbo rinkos pusiausvyrą, o visi AD taškai - gėrybių ir pinigų rinkų pusiausvyrą, tai taške E susidarys visų trijų rinkų pusiausvyra.

Kaip keisis modelis ilguoju (arba vidutiniu) laikotarpiu? Po ilgesnio laiko tarpo gali keistis P^e lygis, kuris turi įtakos AS kreivei.