1954 m. Tiesos taurė – 8-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Kauno „Inkaras“.[1]
Turnyras vyko 3 etapais:
- I etapas vyko rajonuose, pirmosios žinios apie jo rezultatus pasirodė birželio 18 d.[2]
- II etapas vyko zonuose – jose žaidė rajonų varžybų nugalėtojai, taip pat didmiesčių komandos. Šiame tape varžėsi daugiau nei 100 įmonių, kolūkių, įstaigų komandų (kolūkių komandų ~90). Į kitą etapą pateko Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų nugalėtojai ir zonų finalininkai (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus) – iš viso 13 komandų.
- III etapas apėmė visas stipriausias komandas – 11 aukščiausiosios lygos komandų ir 13 ekipų iš II etapo. Varžybos vyko nuo liepos 8 d. iki rugpjūčio 1 d.[3]
Komandos
Turnyre iš viso dalyvavo 327 komandos[4], 48 iš jų Kauno zonoje[5]. Prizas „Už masiškumą“ buvo įteiktas Akmenės rajonui.
Rezultatai
Rajonų etapas
Akmenės rajonas – čia varžėsi 12 komandų – 8 kolūkių, 1 tarybinio ūkio, 1 mokyklos, 2 įmonių komandos. Tarp komandų buvo Kivylių Stalino kolūkis, Sovaičių „Vienybės“ kolūkis, Ramučių Černiachovskio kolūkis, Palnosų „Raudonosios vėliavos“ kolūkis, Alkiškių „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir kt.
Biržų rajonas – žaidė nemažai kolūkių komandų.
Jonavos rajonas – žaidė nemažai kolūkių komandų.
Joniškėlio rajonas – varžėsi bent 8 komandos.
Kalvarijos rajonas – varžėsi bent 8 komandos.
Tauragės rajonas – kovojo 12 komandų, beveik perpus mažiau kolūkinių.
Zonų etapas
Kauno miestas – varžėsi 32 komandos, tarp jų 27 fabrikų, gamyklų, artelių kolektyvai.
Kauno zona
Simno komanda nugalėjo be kovos[6].
Klaipėdos miestas – čia nugalėjo Klaipėdos „Žvaigždės“ komanda.
Klaipėdos zona – finale žaidė Plungės „Linų audiniai“ ir Klaipėdos popieriaus-celiuliozės įmonė.
Panevėžio miestas – trūksta duomenų.
Šiaulių miestas – nugalėjo Šiaulių „Dinamo“ ekipa.
Šiaulių zona
Vilniaus miestas
Vilniaus zona
Respublikinis etapas
Turnyre žaidė 24 komandos – 16 iš jų pradėjo kovas šešioliktfinalyje, 8 – aštuntfinalyje.
Šešioliktfinalis
Aštuntfinalis
Ketvirtfinalis
Pusfinalis
Finalas
Rungtynės buvo planuotos rugpjūčio 1 d., bet dėl blogo oro buvo atidėtos į rugpjūčio 2 d. (oras buvo puikus).[7]
TSRS taurė
„Inkaras“ kaip Lietuvos taurės laimėtojas pateko į TSRS futbolo taurės turnyrą, kuriame žaidė prieš Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą ir pralaimėjo 0-2.[12]
Šaltiniai
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1954-06-18
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 3 (1953–1956 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // psl. 37
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 79.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 96
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 25
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 79.
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1954-08-04
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 362.
- ↑ Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 266.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Vilniaus „Žalgiris“. // Vilnius, „Diemedis“, 2000. ISBN 9986230829. // psl. 178.
Nuorodos