1935 m. L klasė
1935 m. L klasė – 14-asis Lietuvos futbolo čempionatas, surengtas 1935 m. balandį–lapkritį. Vėl atsisakyta vieningos lygos – pirmenybės vyko 7 apygardose, kurių nugalėtojai kovojo dėl Lietuvos čempiono vardo.
Lietuvos pirmenybėse vėl pereita prie apygardų sistemos, kas sukėlė daug ginčų tarp sporto organizacijų, o taip pat ir spaudoje. Vasario mėnesį paskelbta,[1] kad visa Lietuvos teritorija suskirstoma į 7 sporto apygardas:[2]
- Kauno apygarda (Kauno, Kėdainių, Raseinių, Trakų apskritys);
- Klaipėdos apygarda (visas Klaipėdos kraštas);
- Marijampolės apygarda (Alytaus, Marijampolės, Seinų, Šakių, Vilkaviškio apskritys);
- Panevėžio apygarda (Biržų, Panevėžio, Rokiškio apskritys);
- Šiaulių apygarda (Šiaulių apskritis);
- Telšių apygarda (Kretingos, Mažeikių, Tauragės, Telšių apskritys);
- Ukmergės apygarda (Ukmergės, Utenos, Zarasų apskritys).
Balandžio 2 d. futbolo komitetas paskelbė, kad dėl čempionų vardo varžysis tik apygardų nugalėtojai.[3] Mišria sistema iš viso dėl čempiono vardo kovojo 49 komandos.[4] Varžybas vykdant apygardose, buvo susidurta su dideliu teisėjų trūkumu, todėl gegužės pradžioje buvo surengti trumpalaikiai teisėjų kursai.[5]
Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose pirmenybės vyko lygų formatu, kitur komandos žaidė turnyruose atkrintamųjų varžybų formatu.
Komandos
Iš viso pirmenybėse žaidė 49 komandos – 6 Kauno, 4 Klaipėdos, 12 Marijampolės, 3 Panevėžio, 8 Šiaulių, 10 Telšių, 6 Ukmergės apygardoje. Didžioji dalis komandų buvo iš šiaurės vakarinės ir pietvakarinės Lietuvos. Ekipos buvo iš Gargždų (1), Gelgaudiškio (1), Kalvarijos (1), Kauno (6), Kybartų (2), Klaipėdos (4), Kretingos (2), Kuršėnų (1), Lazdijų (1), Marijampolės (2), Mažeikių (1), Mockavos (1), Panevėžio (3), Plungės (1), Prienų (1), Sedos (1), Šakių (2), Šiaulių (6), Telšių (2), Tirkšlių (1), Tryškių (1), Ukmergės (4), Utenos (1), Viekšnių (1), Vilkaviškio (1), Zarasų (1). Daug komandų priklausė visuomeninėms ir sporto organizacijomis – Šaulių sąjungai, Jaunalietuvių sporto organizacijai (JSO), „Makabi“, LFLS ir LGSF draugijoms.
Rezultatai
Kauno apygarda
Pirmenybės prasidėjo balandžio 27 d.
V |
Komanda |
R |
Pg |
L |
Pm |
Įv+ |
Įv– |
Įv. sk. |
Taškai |
Pastabos
|
1-2. |
Kauno „Kovas“ |
10 |
6 |
1 |
3 |
24 |
15 |
+9 |
13 |
Papildomos rungtynės dėl 1-osios vietos
|
1-2. |
Kauno MSK |
10 |
5 |
3 |
2 |
21 |
8 |
+13 |
13 |
Papildomos rungtynės dėl 1-osios vietos
|
3. |
Kauno LFLS |
10 |
4 |
3 |
3 |
23 |
18 |
+5 |
11 |
|
4. |
Kauno LGSF |
10 |
3 |
4 |
3 |
18 |
24 |
-6 |
10 |
|
5. |
Kauno „Tauras“ |
10 |
2 |
3 |
5 |
10 |
18 |
-8 |
7 |
|
6. |
Kauno CJSO |
10 |
2 |
2 |
6 |
10 |
23 |
-13 |
6 |
↑↓ Pereinamosios rungtynės
|
Papildomos rungtynės dėl 1-osios vietos:
II kėlinio pradžioje MSK pirmavo 2-1, tačiau pašalinus jų žaidėją su tuo nesutiko visa komanda ir dėl to paliko aikštę. Rezultatas buvo anuliuotas ir „Kovui“ įskaityta techninė pergalė 3-0.
Klaipėdos apygarda
Pirmenybės pradėtos tik rugsėjį, MSK ir KDS komandos žaidė tik II rate.
Marijampolės apygarda
Suvalkijos apygardoje, kur komandų buvo ne tik miesteliuose, bet ir didesniuose kaimuose, čempionai pirmiausia buvo išaiškinti rajonuose. Po to 12 komandų kovojo vieno minuso sistema.[6]
Panevėžio apygarda
„Maistas“ ir vėl atsiradęs „Makabi“ atšaukė savo komandas. JSO Biržai ir JSO Vabalninkas dėl pinigų stygiaus nutarė iš pradžių žaisti tik tarpusavyje, o nugalėtojas – su Panevėžio čempionu, tačiau toks provincijos komandų pasiūlymas nebuvo išklausytas ir apygardos vadovai jų neįregistravo pirmenybėms. MSK dėl kelių futbolininkų diskvalifikacijos ir nesutarimų su apygardos vadovais atsisakė dalyvauti pirmenybėse. JSO nenuvyko į rungtynes su „Sparta“ ir PIFK „Šauliu“. „Sparta“ atsisakė žaisti su šaulių vienuolike, tad visais atvejais pergalės buvo įskaitytos 3-0.
Šiaulių apygarda
Varžybos vyko dviejuose pogrupiuose – apskrities ir miesto. Finale susitiko miesto ir apskrities pogrupių nugalėtojai.
Apskrities pogrupis
Miesto pogrupis
Iš pradžių 6 komandos buvo suskirstytos į I ir IA lygą, o po to turėjo žaisti tik 3 pajėgiausios, tačiau vėliau pereita prie bendro turnyro. 4 komandos pasitraukė po I rato, o likę „Sakalas“ ir ŠSK II rate sužaidė 2-2.
Finalas
Telšių apygarda
Žemaitijoje jau bent 10 metų vyko neįteisintos pirmenybės. Iš pradžių daugiausia pergalių draugiškose rungtynėse iškovojusios Mažeikių, Telšių ir Skuodo komandos skelbdavosi čempionėmis. Buvo metų, kai ir pralaimėję žemaičiai nepripažindavo varžovų pranašumo. 1935 m. apygardos pirmenybės pradėtos miestuose, vėliau 10 komandų žaidė vieno minuso sistema.[7] Mažesnių miestų komandos pradėjo kovas ketvirtfinalio varžybomis.
Ukmergės apygarda
Ukmergės apskrities pirmenybės nereguliariai vyko nuo 1924 m., 1927–1928 m mieste buvo 6–7 komandos, tačiau vėliau jų skaičius sumažėjo. Įkurtos Ukmergės apygardos narėmis taip pat tapo Utenos ir Zarasų komandos. 1935 m. į kvietimą dalyvauti atsiliepė tik Ukmergės ir Zarasų atstovai, o kviestos Kėdainių ir Jonavos komandos atsisakė dalyvauti.[8] Pirmenybės vyko mišria sistema. I rate varžybos vyko atkrintamųjų varžybų formatu.
II rate, kuris vyko rudenį, varžybos vyko jau lygos formatu.[9] Šiame rate „Sparta“ atsisakė žaisti su 1PP, o „Utenis“ ir JSO skirtą rungtynių dieną neatvyko. „Šaulys“ 13-0 nugalėjo „Kodimo“ ir buvo pripažintas apygardos čempionu. Keistų varžybų rezultatai buvo surašyti į turnyro lentelę.
Dar nurodoma, kad dalyvavo Ukmergės „Įgula“.[10]
Finalas
Dėl čempionų vardo kovojo 7 apygardų nugalėtojai olimpine sistema. Burtų keliu atrankos rungtynes teko žaisti „Sakalui“ ir „Džiugui“.
Prizininkai
Čempionato prizininkai
|
|
1-oji vieta: Kovas Kaunas
- Kapitonas : Rolandas Valinskas
- Žaidėjai: E. Amboltas, Jonas Bubnovas, Vladimiras Bubnovas, Juozas Čižas, Aleksandras Denisenka, Juozas Gudelis, Bronius Jankauskas, Edvardas Kasakauskas, Teodoras Kumfertas, Povilas Lotermozeris, Jonas Mušinskas, Romualdas Nevinskas, Antanas Paulauskas, Zigmas Sabaliauskas, Antanas Tallat-Kelpša, Romualdas Žebrauskas
- Treneris: ???
|
|
2-oji vieta: KSS Klaipėda
- Kapitonas: ???
- Žaidėjai: Leonidas Chomičius, Nikolajus Dimitrijevas (Dmitrijevas?), Vilhelmas Gvildys, Erichas Hadebankas, Juozas Jurjonas, L. Kudrickas, L. Meižys, Jonas Normantas (Narmontas?), Leonas Raclauskas, Raštutis, Kazys Šurkus, Vilius Trumpijonas, Antanas Vilimavičius, Stasys Vilimavičius, Steponas Vilimavičius
- Treneris: ???
|
|
3-oji vieta: Šaulys Ukmergė
- Kapitonas: ???
- Žaidėjai: S. Antanavičius, J. Bačiulis, Bilevičius, Vladas Bortkus, Jakučionis, Stepas Juočepis, Bronius Katkevičius, Česlovas Mikučionis, Stasys Morkūnas, Mečys Sekleckas, Antanas Skorupskas, L. Uščiauskas, Julius Valeika, A. Vingrys
- Treneris: ???
|
|
3-oji vieta: Sakalas Šiauliai (1933)
- Kapitonas: ???
- Žaidėjai: Kazys Ešerskis, Stasys Giedraitis, Gilys, Vladas Mejeris, Juozas Nainys, Jonas Paberžis, J. Pleskūnas, Prižgintas, Alfredas Rovė, Edvinas Rovė, Gediminas Švelnys
- Treneris: ???
|
Šaltiniai:
|
Snaiperiai
Rezultatyviausi žaidėjai:[11]
Pereinamosios rungtynės
Pirmosiose rungtynėse laimėjo CJSO, antrosiose – „Makabi“, trečiosiose – CJSO.[12]
Šaltiniai
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 359.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 64 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 363.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 226.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 365.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 41–43
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 87.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 10
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 18
- ↑ http://www.claudionicoletti.eu/soccer-statistics/campionati-nazionali-in-europa/all-final-tables/lithuania-league-final-tables/lit-1931-40/
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 161.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 385.
Nuorodos
|
|