Žirgas – šachmatų figūra. Kiekvienas žaidėjas žaidimą pradeda turėdamas 2 figūras.
Algebriniu žymėjimu baltųjų žirgų pradinė pozicija b1 ir g1, juodųjų – b8 ir g8.[1]
Žirgas juda neįprasčiausiai iš visų šachmatų figūrų – L raidės forma – du laukelius horizontaliai arba vertikaliai ir vieną statmenai judėjimo krypčiai. Žirgas kerta tik paskutiniame ėjimo laukelyje. Jis gali peršokti figūras, todėl dažnai naudojamas pradedant žaidimą.
Žirgo vertė beveik prilygsta rikio vertei. Žirgas ypač naudingas žaidimo pradžioje. Žaidimo pabaigoje, jei viena pusė turi tik karalių ir žirgą, o kita – tik karalių, yra lygiosios, kadangi matas neįmanomas.
Įdomi figūros savybė, kad iš balto laukelio žirgas visuomet šoka į juodą ir atvirkščiai, iš juodo – į baltą.
Leonhard'as Euler'is, šveicarų matematikas, suformulavo žirgo galvosūkį:
Ar įmanoma tuščią šachmatų lentą žirgu apeiti taip, kad žirgas kiekviename laukelyje pabuvotų tik vieną kartą?
Kitas žinomas uždavinys – išdėlioti minimalų žirgų skaičių taip, kad jie gintų kiekvieną likusį šachmatų lentos laukelį.
Šaltiniai
Nuorodos
