PROFILBARU.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šaudymas iš lanko – taiklumo ir susikaupimo reikalaujanti sporto šaka. Tikslas – pataikyti strėles į tolimą taikinį.

Varžybos

Lankininkai turi pataikyti savo strėles į taikinius, kaip galima arčiau taikinio centro (centras vertas 10 taškų, toliau 9, 8, 7 ir t. t. iki 1), pastatytus per atstumą nurodytoje vietoje.

Olimpinėse žaidynėse iš viso iššauna 72 strėles iš 70 metrų nuotolio (du įskaitiniai nuotoliai po 36 strėles), už ką daugiausiai gali surinkti 720 taškų. 64 geriausi lankininkai po to trijuose etapuose iššauna 6 strėles. Geriausi 8 lankininkai patenka į finalą, kur jie varžosi tarpusavyje 4 etapais (kiekviename duodant po 3 strėles). Varžybose dėl aukso du lankininkai pakaitomis paleidžia 4 etapais po tris strėles. Visose etapuose šaudoma iš 70 m nuotolio. Olimpinėse žaidynėse varžosi tiktai olimpiniai lankai (recurve).

Kitose varžybose, tokiose kaip pasaulio taurė ir pasaulio čempionatas varžosi olimpiniai (recurve) taip pat skriemuliniai lankai (compound), kurie turi įtempimo jėgą reguliuojančius prietaisus.

Pratimai:

70 m etapas. Šaudoma 2 nuotoliais iš 70 metrų po 36 strėles. Didžiausias taškų skaičius 720.
FITA etapas. Vyrai šaudo po 36 strėles iš 90-70-50-30 metrų, moterys iš 70-60-50-30 metrų. Daugiausia taškų 1440.

Olimpinės žaidynės

Šaudymas iš lanko į olimpines žaidynės įtrauktas 1900 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. 1900 m. - 1920 m. olimpinėse žaidynėse sportininkai rungdavosi labai įvairiuose nuotoliuose ir rungčių specifikose. Po ilgos pertraukos 1972 m. vasaros olimpinėse žaidynėse šaudymui iš lanko vėl grįžus į olimpinę programą varžybos vyko FITA etapo principu. Nuo 1992 m. vasaros olimpinių žaidynių vyksta olimpinio (70 m) etapo varžybos.

Olimpinėse žaidynėse rungiamasi tik iš 70 m distancijos. Individualioje rungtyje šūviams skirta 10 sekundžių, o komandinėje rungtyje 30 sekundžių. Iš viso išaunamos 72 strėlės, šešis kartus po dvylika strėlių, turint keturias minutes kiekvienai iš šešių šūvių serijos.

Istorija

Manoma jog lankas buvo išrastas vėlyvojo paleolito arba ankstyvojo mezolito laikotarpiu. Seniausi duomenys apie strėlių naudojimą Europoje aptikti Vokietijoje 10000 pr. - 9000 m. pr. m. e. Strėlės buvo pagamintos iš pušies su titnaginiais antgaliais. Tiesa šios strėlės galėjo būt naudojamos su ietisvaide, o ne lanku. Seniausias žinomas lankas rastas Holmegardo pelkėje Danijoje. Ilgainiui šaudymas iš lanko pakeitė svaidomąsias ietis.

Šaudymas iš lanko Egipto kultūroje jau buvo paplitęs dar priešdinastiniame Egipte. Antikiniu laikotarpiu įvairios tautos kaip asirų, persai, somaliečiai, partai, indai, korėjiečiai, kinai, turkai ir japonai savo armijose turėdavo daug lankininkų. Sanskrito terminas Šaudymas iš lanko (dhanurveda) reiškia kovos meną. Azijos gentys ir indėnai savo armijose taip pat turėdavo raitus lankininkus.

Paplitus šaunamiesiems ginklams lankų ir strėlių karuose nebeliko. Pirmieji šaunamieji ginklai buvo prastesni greito šaudymo aspektu ir jautriai reagavo į nepalankias oro sąlygas, bet jie turėjo ilgesnį veikimo diapazoną, buvo lengviau naudojami esant kliūtims, nereikalavo didelių įgūdžių ir lengviau pramušdavo šarvus. Šiomis dienomis tradicinė lankininkystė išliko tik kaip sporto šaka ir medžiojimo būdas.

Mitologija

Kai kurios mitologinės dievybės ir herojai apibūdinami kaip lankininkai, įskaitant graikų Artemidę ir Apoloną, romėnų Dianą ir Kupidoną. Anglų kultūroje vienas žinomiausių lankininkų yra baladžių herojus Robinas Hudas.

Lankų tipai

Paprastieji lankai - pagaminti iš vientisos medžiagos, dažniausiai medžio šakos, ar išdrožti iš medžio kamieno nuoskalos, kurios šerdies dalis paliekama lanko pilvui, o balana – nugarai:
- Egiptietiškas lankas
- Angliškas ilgasis lankas - paprastieji lankai, kurių ilgis virš 1,5 m ir iki 2 m. Jų ilgis leidžia lanką įtempti daugiu nei įprastus. Didžiausias šūvio atstumas iš viduramžiško ilgojo (angliško) lanko galėjo būti iki 340 m. Angliško lanko skerspjūvis dažniausiai yra D formos, kur plokščioji dalis yra nugara, o apvalaina – pilvas.
- Daniškas lankas (holmegardo)
- Šiaurės Amerikos indėnų paprastasis trumpasis lankas
- Amazonės indėnų ilgasis lankas
- Indiškas plieninis lankas
- Pigmėjų lankas
Sudėtiniai lankai - susideda iš medinės šerdies, kuri apklijuojama iš lanko pilvo pusės dviem rago juostom. Šakos plokščios ir trumpos, jų galuose įklijuojami lenkti greitintuvai. Ties lanko viduriu klijuojama medinė rankena, visos detalės iš lanko nugaros pusės sutvirtinamos apklijuojant sausgyslių pluoštu. Lankas spirališkai apklijuojamas beržo tošimi ar kitaip apsaugomas nuo drėgmės. Tokie lankai dėl savo konstrukcijos ir medžiagų savybių yra maždaug 30 % greitesni už paprastuosius ilguosius lankus.
- Mongoliškas lankas
- Kiniškas lankas
- Korėjietiškas lankas
- Rusiškas lankas
- Indų-persų lankas
- Vengriškas lankas
- Huniškas lankas
- Skitiškas lankas
- Turkiškas lankas
- Šiaurės Amerikos indėnų sudėtinis lankas
- Eskimų lankas
- Japoniškas Yumi lankas
- Asiriškas trikampis lankas
Šiuolaikiniai lankai:
- Lenktieji lankai (arba olimpiniai)
- Ilgieji lankai
Skriemuliniai lankai:
- Su skriemuliais lanko šakų viršūnėje.
- Su skriemuliais lanko šakų pagrinde.

Šaudymas iš lanko Lietuvoje

Šaudymo iš lanko sportu Lietuvoje pradėta domėtis 1959 m. Tais metais Viktoro Černiausko iniciatyva prie Šiaulių pedagoginio instituto buvo įkurta šaudymo iš lanko sekcija. Vėliau įkurta dar viena sekcija prie pionierių namų, kuriai vadovavo Antanas Kazlauskas. 1960 m. liepą įkurtos sekcijos Vilniuje ir Kaune, įvyko pirmosios stipriausių lankininkų varžybos su mediniais lankais ir strėlėmis. Pirmaisiais neoficialiais čempionais tapo Dalia Dildaitė ir Petras Deksnys. 1962 m., Palangoje įvyko pirmasis LTSR čempionatas. Pirmaisiais oficialiais LTSR čempionais tapo Nijolė Petraitytė ir Arūnas Šalkauskas, prizines vietas taip pat užėmė Irena Svolkinaitė, Aldona Mačiukaitė, Petras Deksnys, Edmundas Kučinskas. Buvo šaudoma iš 30 ir 50 metrų atstumo. Nuo 1963] m. LTSR sportininkai pradėjo dalyvauti Tarybų Sąjungos pirmenybėse, nuo 1971 m. - Tarybų Sąjungos tautų spartakiadose. 1965 m. įkurta LTSR šaudymo iš lanko federacija. 1968 m. LTSR sportininkai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose su Lenkijos Surma komanda. Nuo 1972 m. stipriai prasiplėtė šaudymo iš lanko geografija Lietuvoje varžybos pradėtos rengti ir Panevėžyje, Kupiškyje, Naujoje Akmenėje, Gargžduose, Veisėjuose. 1972 m. trenerio G. Maksimavičiaus iniciatyva įrengta labai gera šaudymo iš lanko aikštė Smiltynėje, 1977 m. - antra šaudymo aikštė Giruliuose. Šiose aikštėse vykdavo net ir Tarybų Sąjungos čempionatai. 1997 m. Lietuvoje pradėjo vystytis šaudymas lankais su įtempimo jėgą reguliuojančiais prietaisais (skriemuliniai lankai). 1998 m. įkurta Lietuvos lankininkų federacija. 1999 m. LLF buvo priimta į FITA (tarptautinė šaudymo iš lanko federacija).