Šajenų kalba (Tsėhésenėstsestȯtse) – indėnų kalba, vartojama šajenų. Priklauso algonkinų kalbų šakai. Kalbančiųjų skaičius – ~2100 žmonių (mažiau nei pusė visų šajenų tautybės žmonių). Vartojama šiaurės šajenų rezervacijoje Montanoje (1700 kalbėtojų) ir Oklahomoje gyvenančių šajenų (400 kalbėtojų). Ši kalba laikoma sparčiai nykstančia ir atsidūrusia netoli išnykimo ribos. Dauguma kalbančiųjų yra vyresnio amžiaus žmonės.
Šajenų kalbos mokoma Chief Dull Knife koledže (Leim Dyras, Montana), Pietvakarių Oklahomos valstybiniame universitete, Vatongos aukštojoje mokykloje (Vatonga, Oklahoma).
Šajenų kalba turi 3 balsius (a, e, o), kurie gali būti ištarti trimis tonais. Turi negausią priebalsių sistemą. Ortografijoje naudojama vos 14 ženklų.
Pirmieji šajenų kalbą užrašė ir sudarė žodynus menonitų misionieriai 1916 m.
Kaip ir lietuvių, šajenų kalba turi raidę ė, kuri šiaip jau pasaulio rašyboje labai reta. Tačiau ši raidė šajenų kalboje tariama kitaip. Ji žymi šnabždamąjį balsį, kuris tariamas daugmaž „pašnibždomis“, kuomet kitos žodžio dalys tariamos įprastu garsumu. Tai kiek panašu į u japoniškų žodžių Asuka arba Satsuki tarime. Šie šnabždamieji balsiai šajenų kalboje visi žymimi tašku virš raidės, taigi ir e.[1]
